uzgavenes
uzgaveniu tikslas isvaryti ziema is kiemo ir prikelti pavasari.Blynai. Pirma - tradiciniai blynai yra apvalūs - kaip saulė. Taigi, simbolizuoja pavasarį.Kam detis kauke?-kad ziema ''issigastu'' ir pabegtu is kiemo,leistu pavasariui isliepsnoti...
Užgavėnių šventės laikas
Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki velyku – nuo vasario 5 dienos iki kovo 6dienos. Tiksli užgavėnių data priklauso nuo, kada bus Šv. Velykos. Užgavėnės žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu.
Pagal liaudies mastyseną, užgavėnės - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu užgavėnės tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šios šventės laikas apibrėžiamas bažnytinio kalendoriaus, nes priklauso nuo Velykų laiko). Kitą dieną po Užgavėnių prasideda gavenia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasnikavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikscionybe.
Užgavėnių valgiai
Tikima, kad jei per užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.
Tradiciniai užgavėnių valgiai:
Šiupinys. Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, - valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas. Kiunkė – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.
Blynai, kaip ir dabar, taip ir tuomet buvo kepami. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare. Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje. Spurgos – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose. Šaltiena - tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių. Užvalgius reikia atsigerti, tad vyrai raugintavo miežinio alaus. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.
Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po užgavėnių prasideda Pelenų diena, (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.
nepriklausomybes diena
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą